pleinėti reikšmė

Kas yra pleinėti? pléinėti, -ėja (-i Ds), -ėjo intr., pleinė́ti, pléina, -ė́jo Kp 1. Kos50, Kv virsti plėnimis, blėsti: Jei žarijos gesias ir pleinėja, bus pagada LTR(Ds). | refl.: Semk anglius, jau pléinėjas Ds. Žerijos gražiai pléinėjas Ob. 2. skilti, pleikšti, pleiskanoti: Patepk veidą smetone, kad nepléinėtų Pnd. Nuo saulės mano veidas kas pavasaris pléina Užp. Neik šlapia burna ant vėjo – vėl pradės pléinėt Ds. Pradėjo rankos pléinėt Ps. Pavasarį nuo vėjo veidas pléinėja Vb. Mano veidas dažnat pléinėja Pbr. Ausys jo tik pleinėja Pn. ║ luptis: Netikusiai numaliavojo – saulė padegino, ir pléinėja Dgl. \ pleinėti; apipleinėti; išpleinėti; nupleinėti; papleinėti; supleinėti