plekas reikšmė

Kas yra plekas? 1 plẽkas sm. (4, 2) 1. grėbliu sudarytas glėbys (šieno, šiaudų), gabana, pluoštas: Šieno plẽką suplekuok J. Uždėk ant kupečio dar porą plekų̃ Ar. Baigdamas kūgį, taikyk vieną plẽką ant kito kryžmai, tai neperlis Dkš. Tris plekùs sukirtau, gana – nepaneši Dkš. Sumušk šieną plekais ir dėk į kiauges Dj. Dėkit šieną į plekùs, o aš užmesiu an vežimo Jrb. Kam tokiais dideliais plekaĩs plekuoji? Skr. An porinio vežimo gali paimt dvidešimt plekų̃ Ndz. Numesk plekẽlį šieno arkliam, dar kokį plekùtį paduok karvėm Nmn. Nuo galo dobilai taip gražiai nedideliais plekaĩs verčias Rs. Pirmąjį pleką arba pėdą mesti į šiaurinį šalinės šoną – pelės javų nekirs (priet.) LTR(Vl). Lanko[je] šieną grėbė, į plekelius dėjo JD322. Aš prisipjoviau lanko[je] šienelio, prisinešiojau sunkių plekelių JD715. Atnešk plekiùką šieno avims Stak. 2. ko nors gabalas, gniužulas: Vyrai mėšlus plẽkais kabina Jrb. Šiandien suverpiau du plekus vilnų Grk. Baltąsias vilnas sukaršim plekaĩs Slm. Da yr šerinio (pašukų) verpt keli plekẽliai Slm. Vatą, kai perki, plekaĩs skirsto Kkl. Sniegas drimba plekaĩs, bobų kąsniais Srd. Žąsiukai dilgynes tiek kabina – plekaĩs, led apžioja Šd. Kaip užsidegė sėdyba, liepsna par orą šoko plekais Antš.
2 ×plẽkas (vok. dial. fläk) sm. (2, 4) plė̃kas (4) K plotas: Didelis plė̃kas žemės J. Tokį plẽką tu su diena nenupjausi Skr. Tokiais plekaĩs beveik nieko neužaugo Skr.