plumpė reikšmė

Kas yra plumpė? plùmpė sf. (1) 1. Ukm žr. 1 plampa 1: Nemoki dalgės plakti ir padarei plùmpę Brž. Kalant dalgį plùmpių nereikia daryti Žml. 2. pamplė, storulė: Tu kai suaugsi, būsi tikra plumpė Lnkv. Tokia plumpelė buvo, i vis tiek ištekėjo Sdb. Rodos, plumpė karvė, o įsvėrė penkis centnerius Šts. ^ Jo žmona kaip plùmpė Km. Tėvas milžinas, močia plùmpė, vaikai čečelekai (virkščia, ankštis, žirniai) Sv. ║ apsileidėlė, ištižėlė: Nieko ji nedirba, tikra plùmpė – plumpinėja ir plumpinėja po gryčią Ps. ║ koks menkas, sudėvėtas daiktas: Tos paduškėlės sutrintos, plùmpės, visai mažučiukės Bsg. 3. Jrg ms.: Plumpė plumpena po variniu tiltu (ugnis ir katilas) LTR(Slč, Rk, Škn). Ant kalno dvi plumpės plumpuoja, varinės galvos, kanapinės uodegos (varpai) LTR(Sml).