plampa reikšmė

Kas yra plampa? plámpa sf. (1) 1. Jnk, Vl dalgio ašmenų išsikraipymas, susimėtymas, klumbė: Kaldamas dalgį nepridaryk plámpų Mšk. Negalima pjauti – dalgiui įdėjo plámpą piemuo Žg. Plámpos pasidaro, pjaunant dalgiu kerus, atžalas, atvašes Lk. 2. scom. KlvrŽ kas nutįsusiu pilvu: Neb į žmogų panaši paliko: pilvas kaip sėtuvė, tikra plámpa Žeml. Dar su tokioms plámpoms greit pavažiuosi! Ll. ║ kas mažas, storas: Ano žmona plampẽlė, toki maža Als. Nusipirko tokią plámpą senę avį Šmk. Tokia plámpa: sutįsus, visa sudribus Šmk. 3. scom. S.Dauk apykvailis žmogus, pusgalvis: Plámpa toks y[ra] tas anos sūnus Lkž. | Plampãlė (pleputė) GGA1885,939. 4. scom. NdŽ sūpuojančios eisenos arklys.