plytėti reikšmė
Kas yra plytėti? plytė́ti, plỹti, -ė́jo intr. 1. BŽ480 būti plačiai nusidriekusiam, išplitusiam, tįsoti: Greta girių plyti ir didžiuliai žemės plotai Vr. Arčiau Pervalkos plytintys smėlynai atrodo labai didingai sp. Pakalnėje plytėjo sodas A.Vencl. Akim neaprėpsi – plytėjo vieniša stepė rš. Vienoje kelio pusėje plytėjo rugiai, kitoje – vasarojus rš. Raudonu sproguliu dengėsi alksnynai, šviesiu žalumu plytėjo kiškio kopūstai krūmuose J.Balt. Visomis kryptimis plyti daugybė žvaigždžių sistemų rš. Ką mes vadiname dangumi, yra beribė erdvė, plytinti į visas puses sp. 2. (neol.) rutuliotis, plėtotis: Sustojusi plytėti kurmio akis P.Aviž.