pomėtis reikšmė

Kas yra pomėtis? 1 pómėtis sm. (1) žr. pamėtis 2: Man pómėtis po visą kūną ir kaulus mėtliojas Klp. Ne visos žolės gelba pryš pómėtį Klp. Iš parsigandimo pomėtis esti Prk. ◊ pómėčio rópės BzF157 bot. toks bulvinių šeimos augalas, kaukas (Mandragora officinarum): Pómėčio rópės yra vaistas Klp.
2 ×põmėtis (brus. пaмять) sf. (1) K, põmetis (1) Rm, Vb, Č, pómėtis (1) NdŽ; SD1118, Q2l4, PK247, Kos50 atmintis: Man tas dalykas ir iš põmėties išejo Trgn. An põmėties (moka) OZ41. Aš labai blogos pomėties, ba kur ką padedu, tai vis ažmirštu Slk. Visokios bėdos man põmetį sugadino Kz. Karas ataėmė mano põmetį Km. Neskaityk valgydamas, be põmėtį suvalgysi Ds. Jis mirė ne už mano põmėties (anksčiau, negu galiu atminti) Lp. ║ protas, išmanymas: Kad turi pometį – keturios žiemos, ir pabaigė mokyklą Vl.