pražudymas reikšmė

Kas yra pražudymas? pražùdymas sm. (1) Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ; Q545, R363, MŽ487, D.Pošk, Sut, N, M → pražudyti: 1. Neišdavinės kaklų paduotųjų savų ant pražùdymo, idant apgintų gyvatą savą karališką DP4. 2. Ir atves jį ing blūdą arba ing nuodėmę ant dūšios pražudymo DP518. Taipajag sakau su verksmu, neprietelius kryžiaus Christuso, kurių galas yra pražudymas, kurių Dievas pilvas yra, ir jų garbė pagėdinta būs VlnE125. 3. Paleistuvingų miestų pražudymas M.Valanč. 4. DŽ, NdŽ. 5. Nė jokio nū nėra pražudymo tiems, kurie Kristuje Jėzuje vaikščio[ja] MT94. Jo išganymas ar pražudymas Dievo rankoje Ns1832,2. Ved mes tave ingrūstinam, pražudymą užslūžijam Mž52. \ žudymas; išžudymas; nužudymas; pažudymas; pražudymas; susižudymas; užžudymas