prielaidinis reikšmė

Kas yra prielaidinis? 1 príelaidinis sm. (1) Nm, Al, Ss, Mrj, Gs, Plut, Kpč, prielaidinỹs (3a) Ldvn, Krsn žr. prielaidas: Prielaidinį reiks pasipjaut, kol peniukšlį nušersim Šlv. Prisileidau du príelaidiniu, tai neturėsiu vargo Brt. Motin, užmesk ant peno tuos paršus, tai rudenį bus príelaidiniai Jnk. Prielaidinỹs peniukšlę nustūmė Sb. Jie laiko pulką kiaulių ir vieną prielaidinį Mrs. Šitą kiauliotę laikysma príelaidiniu Lkm. Nuvežiau prielaidinuką, tai prakalbėjo [caro valdininkas] V.Kudir. Geras prielaidinùkas, tik kad sveikas augtų! Dkš.
2 príelaidinis, -ė smob. (1) 1. Jz, Prn, Rmš, Skr, Nm, Vv, KzR menk. meilužis, sugulovas: Ona vaikščioja su savo príelaidiniu Snt. Jis parsivedė tą príelaidinę į savo namus, o pačią išvarė Jrb. Príelaidinę dabar tokią jis tę turi Plv. Žmonės šneka, kad jinai buvo pono prielaidinė LzP. Berną paėmė už prielaidinį Al. Anelė tąsosi su savo príelaidiniu Plut. Kai tik vyras išė[jo] į Braziliją, tai tuoj ji susidėjo su príelaidiniu Gs. 2. iš pasėtos dalies, bandos gyvenantis žmogus, pasėlininkas: Gaspadorius namus žiūri, o prielaidiniam sėja bandas Ds.
3 prielaidinis, -ė adj. pusmetiniam paršui, prielaidui būdingas: Supjaustyti pusę kilogramo prielaidinių lašinių rš.
4 prielaidìnis, -ė adj. (2) NdŽ paremtas prielaida, spėjamas, hipotetiškas.