priešinis reikšmė
Kas yra priešinis? príešinis, -ė adj. (1), priešìnis (2) [K]; Sut 1. priešais esantis, stovintis: Prieš stovįs, priešinis, priešingas SD167. Troboj dar tamsu, tik priešinėj sienoj švytuliuoja kūrenamos krosnies atšvaistai J.Balt. Žiburiai priešiniuose languose rodėsi raudonomis dėmėmis apčiuopiamame oro audekle J.Jabl. Kas išdaužė priešiniam kambariui langą? Pš. Lapai pražanginiai, tik viršutiniai kartais būna priešiniai LFII37. Kraštinės, kurios viena su kita kampo nesudaro, vadinasi priešinės rš. Kampus, gulinčius prieš duotąją kraštinę, vadinkime priešiniais kampais rš. 2. judantis prieš, priešpriešinis: Giluminė priešinė srovė, galimas daiktas, nuneš nuosėdas priešinga kryptimi sp. Pučia priešinis vėjas K.Bor. Iškeltas viršum galvos kardas švilpdamas skrodė priešinio vėjo srovę rš. 3. priešingas, atvirkščias: Priešiniu keliu vaikščioja, rankiodami urėdus ir pinigus DP20. Grynumo kaip pragaro bjauris, kurie labiaus príešiniu keliu vaikščioja DP30. O priešiniu būdu [regime krikščionis], pilnus visokios piktybės SPII210. 4. iškeltas priešpriešiais: Príešinis ieškinys BŽ74. Priešìnis skundas NdŽ. Priešinis pasiūlymas rš. 5. Sn esantis priekyje, priešakyje: Dantes krėsliniai ir príešiniai Vlk. Kampiniai, príešiniai dantys Rod. Dar príešinius dantis turiu Alv. Kaip davė, ir išmušė príešinį dantį Pg. Príešiniai [dantys] žiba Arm. Kad vaiko danteliai priešiniai būtų tankūs, reikia kūmam susispaudus sėdėti LTR(Šmn). Iširo priešinis [lovos] galas Dv. Suvis gražiai atrodo jų trobelė iš príešinio galo Srj. Keleris praleidžia kunigaikštienę ir skubiai išeina per priešines duris V.Krėv. Kai jau visi susirinko į rūmus galingojo Dzeuso, tuoj susisėdo priešinėje menėje HI.