prigirdėti reikšmė

Kas yra prigirdėti? prigirdė́ti intr. 1. galėti girdėti: Jis gerai prigir̃d K. Kažin ar jis dabar prigir̃džia kaip reik Pc. Kitiems prigirdė́ti (kad kiti girdėtų) viens antrą balazija, per šiokį, per tokį išdeda dėl dėmės J (Als). Ana kitiems prigirdėti taip kalbėjo, t. y. melavo J. Senyn einant, ausys pradeda neprigirdėti prš. Viena ausimi neprigirdžiù Lp. Matyti da gerai matau, tik neprigirdù Ll. Šnekėk balsiau – jis neprigir̃di Grz. prigirdimaĩ adv.: Gyvenam ne atstu – prigirdimaĩ Šts. 2. prisiklausyti: Gana pridirbau sunkių darbelių ir prigirdėjau šaunių žodelių JD815. Gana jau prigirdėjau aš jo ūturkos, net galva ūžia Švnč. | refl.: Skurdžių žodelių prisigirdėjo Skp. Papasakoj pasaką – nuo tėvo prisigirdė́jai, ė anas buvo pãsakinis žmogus Prng. 3. susiprasti: Duoda man prigirdėt, kad aš tep nedaryčia Gs. \ girdėti; apgirdėti; atgirdėti; nugirdėti; pagirdėti; pergirdėti; pragirdėti; prigirdėti; sugirdėti; užgirdėti