pritykinti reikšmė

Kas yra pritykinti? pritỹkinti (-yti Jrb) K 1. intr. KII158, DŽ1, KŽ, Mrj, Gs tykiai prieiti, psisiartinti, prisėlinti: Jautrios šernos, pri anų gulyklų nepritýkinsi DūnŽ. Pritýkino pri durių i klausės Krš. Žmogelis pritykinęs uždegė laužą TS1901,4-5. Jeigu Vilius galėtų pritykinti arčiau, išgirstų ir žodžius I.Simon. Lapė pirštų galais pritykino prie medžio Blv. Iškentė [Jonas] tris nedėlias, o ketvirtos pabaigoj pritykino prie durų, atsirakino ir atidarė duris BsPIII26. Lapė šmižinėdama išgirdusi gaidžio balsą ir pritykinusi meilavo girdama jo balsą S.Dauk. 2. intr. NdŽ tykant prisėlinti, prislinkti, norint užklupti, užpulti, pagauti: Žaltys…, palengvai pritỹkinęs, čiupt cyruliui už uodegai nutvėrė PP21. Medžiotojas…, iš nejusčių pritykinęs, nušovęs tą kačiuką TDrVI53. Lūšis iš pasalų kaip katė pritykina prie atsiskyrusio nuo bandos elnio rš. Ans jau pasakos, kaip turką nudūręs, pritỹkinęs, prišliaužęs pakrūmė[je] gulėjęs Nv. Jei nori pasigaut, turi pritỹkyt Vdžg. | refl.: Zuikį prisitỹkinęs nušauti KI404. 3. intr. ištaikyti patogią progą, nusitaikyti: Ji patykino, pavogė nuo šėputės žiedą LTR(Trg). Pritykinęs jis (katinas) išrydavo taukus J.Dov. Jis vieną naktį pritykino ir pasivogė iš vienos poros vieną paltį lašinių LTsIV222. 4. tr. tykojant sulaukti, pagauti ar paimti, pritykoti: Pritỹkina lapė žąsį ir pagauna J. Kana kaip ėmė katinas ir pritỹkino žvirblį Užv. Prytýkino raktus ir paėmė šimtą rublių Grd. Pritỹkino raktą ir apvogė DūnŽ. \ tykinti; aptykinti; atitykinti; įtykinti; ištykinti; nutykinti; patykinti; partykinti; pertykinti; pratykinti; pritykinti; užtykinti