prūnyti reikšmė

Kas yra prūnyti? prū̃nyti, -ija, -ijo, prū́nyti NdŽ 1. intr. Slnt, Kal, Pln smarkiai, sunkiai dirbti, triūsti: Moteriškosios dabar jau prūnija po daržus Žem. Par kiaurą dieną pri darbo prū̃nijau Krš. Pats prū̃nys, vaikus pri darbų spaus, o į grabą nėko nenusinešė Krš. Prūnija lig vakaro, krežius dirba Bržr. Kur čia nepavargsi visą dienelę darže prū̃nijus Krtv. Prūnyk neprūnyk – iki vakaro nebaigsi [darbo] Šl. | refl.: Darbininkams reikėjo prū̃nyties, dirbties Užv. 2. tr. daryti, taisyti: Jis prūnija budinką, t. y. taiso J. Ans prūnija, t. y. dideliai užtaiso, užmezga, užvynioja J. 3. tr. knebinėti, dirbinėti (smulkų darbą): Ką tu čia prūniji apei tus ratus?! Krž. \ prūnyti; išprūnyti; nuprūnyti; paprūnyti; prisiprūnyti; suprūnyti; užprūnyti