Kas yra pryčia? 1 ×pryčià sf. (4) K žr. pričyna 1.2 ×pryčia (s. l. przytcza) sf. sunki, varginga padėtis: Pryčia, bėdos čėsas R269. Pryčia man, prispaudė N. Kuriump anys visosa savo pryčiosa kaip ir inkarop pasiteka MTXXVI.