pūcė reikšmė

Kas yra pūcė? pū̃cė (la. pūce) sf. (2), pùcė (2) [K] 1. N, Krg pelėda: Pū̃cė kaip katino galvą tura Prk. Kad pūcė pri buto kroka, čia krikštynos bus LTR. Jau pū̃cė kroka „ką vystysi?“ – būs vaikas Plik. Karčemoje viską taip tuštį ir prastotą rodo, kad pūcės ir apuokai būt pareiti galėję prš. ^ Poni ... išsipūtusi pūkšo kaip pūcė J. 2. BzF160, MitII139(Prk) žr. 2 pūcis 2. ◊ miẽgo pū̃cė miegalius: Lyg kokio karaliaus reikia jo laukti. Miego pūcė! I.Simon.