purinti reikšmė

Kas yra purinti? pùrinti (-yti), -ina, -ino tr., pū̃rinti (-yti K) K, purìnti, -ìna, -ìno žr. purenti: 1. S.Dauk Sliekai purina ir tręšia žemę rš. Purink duoną, pyragus gerai minkydama J. 2. N, K Patalynę purìna, kad būtų nesuplokštusi J. Supliuškusį priegalvį purìna jijė, t. y. gurina J. Sena motynėlė klojo patalėlį, o seselė purino JD386. Pietų vėjelis taisė patalėlį, o šiaurinis purino LTR(Zp). Tai pùrina plaukus, kad tik būtų gražesnė Skr. ║ Žylelė plunksnas purino, mergelė plaukus šukavo LTR(Kl). Da nekukavau rytelį, da nepùrinau plunksnelių JD834. | prk.: Dieną ant rankelių, naktį ant kelelių, ant kelių sodino, kaip kvietką purino LTR(Pp). | refl.: Jijė nenori purintis, t. y. dabinti galvą, ryšėti J. 3. Aš tik pùrinu, pùrinu tas saujas (linus braukiant) Kdl. Vėjas lapus purina, liemenėlį judina LMD(Grz). Būčia baltai skalbusi ir aukštai padžiovusi, ten vėjelis purina ir saulelė balina LTR(Krp). Nerakyk skrynaitės, nepūryk drobaičių LTIII432(Sln). Vėjelis pūtė, rūtužės ūžė, pūrino joms plaukužius KlvD34. ║ drebinti (apie šaltį): Pradėjo drugys purìnti Klk. 4. refl. Žvirblis purìnas kelio vidurė[je] priš lytų Ggr. 5. šnek. draskyti: Radau vanagą, vištą bepùrinantį Grz. Oi, aš nešausiu raibos gegutės, nepùrinsiu jos raibų plūksnelių (d.) Sn. Tas vaikas, ką tik sugriebia, viską nuo galo pùrina Skr. \ purinti; apsipurinti; įpurinti; išpurinti; nupurinti; papurinti; pripurinti; supurinti