putekšlis reikšmė

Kas yra putekšlis? 1 putẽkšlis sm. (2), pūtẽkšlis (2) BŽ459 1. SD291, D.Pošk, Sut, Kos50, M, J spuogas, puškas: Nusiprausė balos [v]andeniu, nenusišluostęs išejo in vėjo, ažtat ir pradėjo visą putẽkšliai mėtyt Skdt. Mėto kokie putẽkšliai, pati nežinau nuo ko Sdk. Kojos, rankos iškeltos putẽkšliais Ds. Putekšliai iškyla nusidilginus, įkandus vabzdžiams rš. Išsikėlė putẽkšlis ant liežiuvio Krd. Spenius išbėrė putẽkšliais – sunku laidyt Ktk. 2. N, [K], BŽ459 pūslė (ppr. nuo nudegimo): Iššoko putẽkšlis, ką daryti Kvr. Nudegiau ranką, o dabar visa putẽkšliais nuėjo Kkl. Ranką taip nušutino, kad visą putẽkšliais nukėlė Svn. | Kaliošas buvo su putekšliukù, tai ir neėmiau Zr. 3. Ut burbulas: Jei lyjant darosi ant vandens putẽkšliai – dar ilgai lis Ant. Žiūrėk, kokie putẽkšliai, kai duona rūgsta Dgl. Gira putẽkšliais nuejus, gal jau rūgti pradeda Ds. 4. didžiasviestis, putelis: Iš šiltos smetonos sviestas bus putẽkšlis Ktk. 5. šepetėlis barzdai muilinti: Atneš man putẽkšlį ir muilo, reikia barzda nusiskust Švnč. 6. bot. vaistinis putoklis, muilažolė (Saponaria officinalis): Putẽkšliai auga smėlynėj, prie [v]andenio Dkk. Pilna pieva putẽkšlių Tvr. Sušlapdęs putẽkšlį, gausi muilynių Dsn.
2 putẽkšlis, -ė smob. (2) menk. 1. kas pasipūtęs, išpuikęs: Nebūk putẽkšlis Ldk. ^ Paspūtęs kai putẽkšlis Tvr. 2. kas apsiputojęs, apsiseilėjęs: ^ Valgo atsiputojęs kai putẽkšlis Ml. 3. pienburnis, vaikpalaikis, vaikėzas: A, ką tas putẽkšlis išmano! Ut. Jūs, putẽkšliai, bėkit iš čia! Ut. 4. An kas daug, smarkiai kalba: Ot putẽkšlis – nieko nežino, o visą dieną kalba Dglš. Tai tas putẽkšlis mala ir mala lūpom – nė galo jam nėra Pg. Ko tu, putẽkšli, iš manęs nori? Tr.