pienburnis reikšmė

Kas yra pienburnis? píenburnis, -ė smob. (1), pienbur̃nis (2) Kv 1. menk. nesuaugęs, nesubrendęs jaunuolis: Pienburnis – kuris jaunas, kurio pienas ant burnos kaip žindęs J. Ir tu to píenburnio klausai?! Sv. Vykit namo tą píenburnį! Mrj. Ką jis išmano, pienburnis! Kri. Tylėtumei, píenburnis būdamas! Užp. Toks dar píenburnis, o prie mergų jau lenda Sl. Tauškia lyg pienburnis Srd. ║ K silpnas, negalintis gerti svaiginamųjų gėrimų žmogus. 2. CII49, MŽ, N pieno mėgėjas.

pienburnis sinonimai