rimtumas reikšmė
Kas yra rimtumas? rimtùmas sm. (2) P; LL237 1. DŽ → rimtas 1: Valug tavo išminties, valug tavo rimtùmo kaip tu nejai į daktarus Slnt. Savo rimtumu ir draugiškumu jis darbininkų tarpe įgijo nemažą autoritetą ir pasitikėjimą A.Vien. Visur reikia rimtumo rš. | Kas, ka jis paimdavo (išgerdavo) ligi rimtumo Skdv. ^ Girk seną už rimtumą, jauną už linksmumą KrvP(Mrk). 2. → rimtas 3: Kiekvienas visu rimtumu savo sąžinėj teapsvarstys šį dalyką K.Bink. Greiti judesiai rodo sumanumą ir gyvumą, o lėti – rimtumą ir iškilmingumą rš. 3. (sl.) LL173 → rimtas 6: Koperniko sekėjai, pripažindami šio priekaišto rimtumą, atremdavo jį prielaida P.Slavėn.