rišlus reikšmė
Kas yra rišlus? rišlùs, -ì adj. (4) DŽ 1. L109 susijungęs, sulipęs, sukibęs: Labai gerai išmaišyti, kad masė būtų rišli, minkšta ir puri rš. Rišlus gruntas ŽŪŽ51. Tręšiant mėšlu, lengvesnės dirvos pasidaro rišlesnės rš. Molio dirvožemiai esti rišliausi, būdami sausi rš. Sunkesnėse, rišlesnėse dirvose bulvės neduoda labai gausaus ir pastovaus derliaus rš. 2. LL329, BŽ506 logiškas, nuoseklus: Intonacija rišlioje kalboje išskiria sakinį kaip tam tikrą kalbos vienetą rš. Be gramatinių reikšmių neįmanoma pasakyti jokios rišlios minties LKGI16. Bandžiau ką nors pasakyti, bet vietoj žodžių iš burnos išsiveržė nerišlus murmėjimas J.Avyž. rišliaĩ adv. LL329, BŽ506: Kažką nerišliai murma rš. 3. kurio dalys susijusios: Visa gamta sudaro vieningą, rišlią visumą, sistemą rš.