murmėjimas reikšmė
Kas yra murmėjimas? murmė́jimas sm. (1) K; SD142, R → 1 murmėti: 1. Jį baugino vilkų staugimas ir meškų murmėjimas rš. 2. Troboje pasigirdo pritariamas murmėjimas, netrukus perėjęs į vientisą ūžimą J.Balt. Ir didis murmėjimas buvo apie jį tarp žmonių NTJn7,12. 3. Nė vienas valgis jam netiko – niekumet be murmėjimo pietų nepavalgė M.Valanč. Nesa jisai jūsų murmėjimą prieš poną girdėjo BB2Moz16,7. 4. Upelis savo giesmę paverčia tyliu murmėjimu rš. Malūno ūžimas susiliedavo su ežero murmėjimu ir sudarydavo kažkokį svaiginantį gaudesį rš. 5. Tolimas rūstus patrankų murmėjimas diena po dienos darėsi vis aiškesnis rš.