ritimas reikšmė

Kas yra ritimas? 1 ritìmas sm. (2) 1. Smn žr. rietimas 4: Juozapota atsinešė iš svirnelio ritimą drobės J.Bil. Mergos prisaudė ritimùs drobių Dv. Audeklas ritimañ susuktas Dv. Drobelės ritimą mošu (mošai) dovanojo TŽI259(Prl). Mano marškiniai i tavo suknelė musėt iš vieno ritìmo (panašūs) Plm. Grįsiu tiltą ritimėliais, oi lėlijėle, ritimėliais KrvD151. 2. J1 žr. rietimas 3. 3. žr. 1 ritinis 7: Šviečia saulelė kaip ritimėlis, teka mėnulis kaip pazarėlė LTR.
2 ritìmas sm. (2) DŽ, ritìmasis (1), ritìmos ind. 1. K, LL255 → risti 1: Ritimas rato N. 2. refl. → risti 15 (refl.): Toks ritìmos – be galvų paliks Krš. Par tą ritimos mažne smertį gavo abudu Užv. 3. refl. → risti 18 (refl.): Kurapkų jauniklių ritimasis vyksta trečioje birželio dekadoje sp. \ ritimas; apritimas; atritimas; įritimas; išritimas; nuritimas; paritimas; perritimas; priritimas; užritimas