rukšlė reikšmė

Kas yra rukšlė? rukšlė̃ sf. (4), rūkšlė̃ (4) DŽ žr. raukšlė: 1. M, LL83,324, L140 Kaip supyko, in rukšles sutraukė kaktą J. Rūkšlės par kaktą skersai, o da jis dedas jaunikiu Rs. Nu kaktos rukšlių jau nebnutrinsi Ms. Mano mamytė jau šešiasdešim metų, o rukšlių̃ mažai Brž. Bet Čičinskas apsiniaukęs, sėdi rūstas, nešnekus, ant plikos kaktos sutraukęs rūkšlių gresiančius lankus Mair. Per seną, rūkšlėmis suartą veidą ašaros riedėjo LzP. Ne kartą, ir į jų darbus bežiūrint, turi žmogus rukšlę kaktoje padaryti Vaižg. Vietoje duobelių – rukšlės atsirado ant veido Blv. 2. Rùkšlės marškiniuose Grž. Marškinius skalbia, išpurina, kad nebūtum rukšlių̃ J. Rukšlės darosi, kad surukšleni skepetą J. Rukšlė metas MitI75. 3. Skariukės margos, drobinės, sejonai marginiai suraukti – sutrauktas [sijonas] apei juosmenio, rū̃kšlės buvo Btg. Paskui užlenki, ir būna tokie lanksčiai, rūkšlės tokios Rm. Mes iškratėm kiekvieną jo drabužių rūkšlę rš. 4. Įvairios rūkšlės ir įdubimai … yra pasidarę ne žemės žievei kylant bei žlungant TŽIII243. 5. scom. Šl pikčiurna: Toks rukšlė – nieko negali jam pasakyti Jnš.