santara reikšmė

Kas yra santara? sántara sf. (1) RŽ, NdŽ, santarà (3a); RtŽ 1. Ser, DŽ santaika, susitarimas, susiklausymas: Kad santara būtų! Jnšk. Santaroj gyveno dvaras su klebonija A.Janul. 2. darna: Ir sakoma todėl gamtos moksle, kad tie santykiai išlieka, kuriuose randasi santara, harmonija Vd. Jis džiaugdavosi, radęs spektaklyje visų jo komponentų santarą ir darnų aktorių ansamblį rš. 3. (neol.) lingv. priebalsis: Pagal tarsnių rašė visur k šakninės santarõs g vietoje Jn. Svetimuosiuose žodžiuose, įvestuose arba įėjusiuose į lietuvių kalbą, dvikybių (geminatae) santarų nereikia rašyti, nėsa jos yra svetimos lietuvių kalbai K.Būg.