šaukinėti reikšmė

Kas yra šaukinėti? šaukinė́ti, -ė́ja, -ė́jo 1. N, K, Rtr, NdŽ, KŽ iter. dem. šaukti 1: Tas velnias šaukinėjęs: „Vilke, vilke“, bet bijojęs sakyt: „Praryk mane“ BsMtI9. 2. iter. dem. šaukti 11: Tegu miega, kam jį šaukinė́t Mrj. Panikės keldamos ir taisydamos šaukinėja [tarnaitę] už viena kitos Žem. 3. iter. dem. šaukti 12: Ką gi čia daktarą šaukinė́si naktį – ir anas žmogus Ob. Šaukinė́ji, kad ateičiu, kaip bėda, o kaip gerai – nematai DūnŽ. Šaukinė́[ja] naujokus Krš. Ją dukart milicijon šaukinė́jo Krs. Šaukinėja ir šaukinėja juos į miestelį be jokio reikalo TS1900,1. ║ prk. kalbant apie ateinantį laiką mirti: Pasiklausai: to nebė[ra], to nebė[ra] – po vieną taip i šaukinė́[ja] Krš. 4. iter. dem. šaukti 13: Jis šaukinėjo valsčių sueigas Vaižg. \ šaukinėti; apšaukinėti; atšaukinėti; iššaukinėti; pašaukinėti; paršaukinėti; sušaukinėti; užsišaukinėti