šiūptelėti reikšmė

Kas yra šiūptelėti? šiū́ptelėti, -ėja (-ia NdŽ; Ser), -ėjo 1. tr. Š, NdŽ, Srv, Aln smarkiai paberti, įberti, įpilti didesnį kiekį: Šiū́ptelėk saują miežių vištom Št. Dėkui jai: kad šiū́ptelėjo avižų, tai iškart puspūdį Slk. | prk.: Saulė šiūptelėjo pluoštą spindulių rš. Bet ir tai, ką jis šiūptelėjo tuo trumpu laiku, pavaidino žymią rolę visoje mūsų kultūros istorijoje Vaižg. 2. intr. staigiai, smarkiai pabirti: Senis pykštelėjo duris, net spalių debesėlis nuo lubų šiūptelėjo rš. 3. intr. pliūptelėti (apie smarkų trumpą lietų): Kad šiū́ptelėjo kaip iš viedro! Lel. Apniukęs visas dangus, gali da šiū́ptelėt Žl. 4. intr. iš vienos vietos staigiai būriu pakilti ir nuskristi, purptelėti: Iš pastogės šiūptelėjo visa sauja žvirblelių rš. Išėjus iš miško, jam šiūptelėjo iš po kojų laukų vištelės ir nusklendė čirkšdamos rš. 5. intr. Km sušerti, suduoti: Mušeikos vienas kitam gerai šiū́ptelėjo paausin Slk.