šlamėjimas reikšmė

Kas yra šlamėjimas? šlamė́jimas sm. (1) Š, Rtr, DŽ, KŽ 1. NdŽ, Trgn → šlamėti 1: Ir kalbos paukščių klausiau – negerai klegėjo, ir lapų šlamėjimo klausiau – gūdžiai šlamėjo V.Krėv. Mane šlamėjims ąžuolų nuvargusį migdys rš. | prk.: Niekada nesijautėme tokie artimi, tokie brangūs vienas kitam, kaip tąsyk, girdėdami šaltą mirties sparnų šlamėjimą J.Avyž. ║ NdŽ Nebeskamba daina, nepritaria jai giria šlamėjimu: ten nebėra jau mūsų garbingų dievų V.Krėv. 2. NdŽ → šlamėti 3. 3. NdŽ → šlamėti 4. \ šlamėjimas; sušlamėjimas