šlavinėti reikšmė

Kas yra šlavinėti? šlavinė́ti, -ė́ja, -ė́jo KBII196, K, BM147(Lnkv), Š, Rtr, NdŽ, KŽ, Sb; MŽ, N, M, L iter. dem. šluoti: 1. Švnč Trobų ir numų aslas kas dieną šlavinėjo S.Dauk. Radau paskėlusią [iš ligos], gryčią šlavinė́ja ir verkia Ds. Sniego buvo, šlavinė́jo bobos takus, grandė Ukm. Šluostinėjo, šlavinė́jo kapus, labai užveizėjo Krš. O kuom šlavinėjai, oželi mano? – Su barzele, su barzele, poneli mano LLDI217(Vlkš). ^ Su lakštingala namolei sugrįši, su lakštingala laukuosna išeisi – aruodų žąsies sparnu nešlavinėsi (darbštus duonos nepritrūksta) rš. | refl. NdŽ, Rt, Srj: Paliko šlavinė́ties po trobą Krš. Nepasiima nė kokio darbelio, tik šlavinėties, plovinėties Žem. | prk.: Apie juos (vokiečius) šlavinė́jomės (stengėmės įtikti, pataikavome) gerai Arm. 2. Grūdus klojime šlavinė́k iš pašalių J. Ėmė šiaudus šlavinėti asloje J.Jabl. Su šluotele šlavinė́[ja] [grūdus] Pp. Arbą turėjo savo, nu ir arbavos: vienas pils, kitas suks, kitas šlavinė́s [grūdus] Lpl. Prie stoties seniukas jau šlavinėjo šiukšles į keturkampį kibirą rš. 3. refl. šluostytis: Jaunasiai ir jaunoji nusprausę šlavinė́jasi draugėj vienu runčnyku Dv. \ šlavinėti; apšlavinėti; atšlavinėti; iššlavinėti; nušlavinėti; pašlavinėti; prišlavinėti; sušlavinėti; užšlavinėti