šluoti reikšmė
Kas yra šluoti? šlúoti, -ja (-na NdŽ, šluõna KŽ, šlãva Jn), šlãvė (-jo) SchL129, K, Š, Rtr, DŽ, FrnW, KŽ; SD1186, SD58,380, KlG97, H, R, MŽ, Sut, N, M, L 1. tr. su šluota, sparnu ar kuo kitu valyti, daryti švarų: Apkuopiu, šveičiu, šluoju SD24. Šlavė[ja]s šluo[ja] aslą su šluota J. Šlúoti aslą, gatvę, kiemą NdŽ. Šluonù prymenę, lėkiat, vaikai, lauku! Rdn. Šlavù trobą kelis sykius par dieną – tie vaikai prykreika Pj. Šluonù, ko čia lendi?! Krš. Grindys būs nešlúotos, neplautos, dulkių pilna End. Šluonì kiemus Tt. Ryt šventė, o atšlaimas dãbar nešlúotas LzŽ. Dėl ko tu nešluonì trobos? Tl. Iš pirties parsinešiau nupertą [v]antą trobai šlúoti Vkš. Tas kap šlãvė, tep šlúoja, tik varo, nei galvos nepakelia Pv. Seniau pelynais šlúodavo gryčią – blusos bijodavo Kp. Pušine pečių šlúoja Aps. Pečiaus šluojama šluota Mrs. Kai pirkios stalą, suolus, langus ir palanges Severja temazgojo vos keletą kartų per metus, kiemelį šlavė kas šeštadienis Vaižg. Jeigu gryčią šluosi su pušine šluota, tai vanagas vištas išgaudis LTR(Pn). Ei, šlaviaũ, šlaviaũ kiemo vejelę, laukiau jaunų svetelių JV275. Oi tu dvare dvareli, tu dvareli didysai, o kas tave didį šluõs, kap sesutė išvažiuos? DrskD167. Šlavė merga dvarelį, vyneliu palaistydama, perleliais barstydama LTR(Vs). Marūnėliais šlaviau, kad vis nedulkėtų, rūtelėm barsčiau, kad bent kvepėtų LMD. Kuri moteriškė, turėdama dešimtį grąšių, pametus pinigą, neužšviečia žvakės ir namų nešluoja (šluota), ir ieško rūpiai, net jį randa? Ch1Luk15,8. | prk.: Ką mes gero suveikiam prastą dieną? Bet sau vėjus šukuojam, skvernais žemę šluojam J.Balt. Šlúoja, būlo, žemę su tais sijonais Kpč. Mes kelio nešlúodavom, mes pasikeldavom [sijonus] eidamos PnmŽ. Pasisiuvo kelnes tik gatvę šlúot Jnš. Lapė į svočias eidama eidama, su uodega takus šluodama šluodama LTR(Trg). Mano dalgė išplakta, tik šlúoja žolę lyg šluota pelenus Kt. Kanūlės šlúoja upę KI226. Šitas vaikas visą dieną gatves šlúoja (darbo vengia) Sv. Antai dėdulė [girtas] gatves skvernais šluoja Prn. Oi šlavė, šlavė vėjai kiemužėlį LTR(Srd). Ir čystysiu [žemę] kaip sidabras yra iščystijamas ir šluosiu (paraštėje iššviesiu) kaip auksas šluojamas (viršuje iššviečiamas) yra BBZak13,9. ^ Iš jo atminties lyg šlúote kas iššlavė praeitį NdŽ. Suėjo keturi su basliais, tai kiemas čystas – kaip šluota iššluotas (visi išlakstė) Slm. Nauja šluota gražiai šluoja B231. Nauja šluota geriaus šluona VP31. Nėra tos pirkios, kurios nereiktų šluoti TŽIII380, LTR(Gdr). Nėra grindų, kurių nereikėtų šluot LTR(An). Teip čia svečiai lankos, jog ir troba par metus nešluota VP46. Nešluojama šluota nenusišluos LTR(Šmk). Ne čėsas troba šluoti, kai jau svečiai už vartų LTsV334(Jrb). Kur daug mergų – pirkia nešluota, ė kur daug bernų – šluotos nėr Grv. Ragai dangų rėžia, barzda žemę šluoja (žaibas ir lietus) LTR(Rk). Keturi darbininkai dirba, vienas šluoja (arklys) Jrg(Pn) | refl. K, Š, NdŽ, KŽ: Ana šlúojasi – bus svečiai J. Vienas būva (gyvena) tuosa namuosa, mazgojasi, šlúojasi Grv. Mėšlus vežu, šluonuos, žoles svadinu Žem. Sapnė[je] šluonýs – myrius: iššluosi ką (priet.) Krš. 2. tr. su šluota, sparnu ar kuo kitu šalinti, braukti, stumti kur: Nu tos kūtės jau šlúonu tus visus šiaudus Trk. Šlúoti į krūvą NdŽ. Šluota šlaviaũ skiedas nuo atšlaimo, kad karvę prisrišč[iau] Lel. Prieš šluodamas juos (vorus) laukan su jų tinklais (voratinkliais), užsiduok sau darbo – pažiūrėki, ką jie daro J.Jabl. Tada jam seniukas įsakė imti šluotą ir bėgioti apei ugnį, su šluota šluoti ir šluoti ugnį, kad neeitų platyn DS275(Rs). Sargai beviltiškai šlavė telkšantį vandenį į latakus prie šaligatvio rš. Ir šluoja į kupsčius rausvus ir drėgnus liepų rūbus rš. | prk.: Basom kojom šluodamas nuo žolės rasą, netrukus atsidūrė prie jų rš. ^ Sodose ramu, tarytumi šluote kas nušlavė [vaikus] po kiemelius ir aplink trobas Žem. Darbą dirbk – kai šluota šluok LTR(Slk). Pjauja – kaip šluotè šlúoja (lengvai) Alvt. Tas tai vėl buvo pjovėjas: kaip eis rugiuos – lyg šluote šluodavo Brž. Tada bekonus gerai ėmė – kap šluote šlavė Gs. | refl.: Usnių [galvos] gerai šlúojas Kp. 3. tr. šnek. daryti, kad nebebūtų, išnyktų, naikinti: Besitraukdami fašistai paskui save viską šluoja, naikina, nieko nenori mumis palikti E.Miež. Kariuomenė šlãvė, ką užejo – kaltas, nekaltas Vj. Keistutas šlavė eilas kryžeivių su jų pilėmis S.Dauk. Šlãvė karves – liepė parduoti Grd. Visus šlãvė – nieko nesigailėjo Gž. Ėjo vokiečiai ir viską kai šluota šlãvė Bgs. Kad šlãvė kaip su lenta žemę [per mūšį] RdN. Išsiveržė upė iš krantų ir šlavė viską, kas tik pakliuvo kelyje rš. Vagis vagia, tai da nor sienos lieka, o ugnis viską šlúoja Kt. Kap šluota šlúoja senius (jie miršta) Drsk. | Po dvyliktai tada jau nuo stalo visus valgymus tik šlúoja, tik šlúoja (viską nuima, nuneša) Krs. 4. tr. Vrn, Up šnek. atiminėti, vogti, nešti, čiupti: Ėmė ir įtaisė aną miegas šlúoti (atiminėti grūdus) Žeml. Vieni [bernai] erzina senuką, kiti obūlius šlúo[ja] Grd. Vagys teip šlãvė, kad nieko nepaliko Žvr. šluotinaĩ adv.: Bet sandėliukas, galima sakyti, šluotinai iššluotas I.Simon. 5. tr. šnek. daug uždirbti, kaupti (ppr. pinigus, turtą): Abudu dirbtų, piningus šluõtų Krš. Ar daug pinigų šlaveĩ? Mrj. Kol jam negyvent – itokius pinigus šlúoja Arm. Seniau anas šlãv[ė] gerai pinigus Arm. | prk.: Vargingas buvo jų gyvenimas, nes ne į vieną vietą abudu šlavė (nebuvo sutarimo): ji šlavė, o jisai blaškė LzP. | refl. tr.: Stato namus, šluojasi pinigus į kišenę J.Avyž. 6. tr. DŽ šnek. drožti, tvoti, smogti: O tasai, nieko nelaukdamas, kaip šlavė su šermukšniniu kucu išilgai šono, teip tas velniukas pliurptelėjo ir kepelušiukas ant žemės nukrito iš to stroko DS108(Rs). Jau gal gerai šlãvė, kad net mėlynės ant nugaros paliko Ds. Nesitikėtai kilo tarp anuodums barnis, vyras šlavė su vėzdu moterie, ši brinkt ir parvirto M.Valanč. Tiktai šlavęs par ausį, tas tujaus kojas pastatęs S.Dauk. 7. tr., intr. DŽ, NdŽ, KŽ, Prng, Slm šnek. godžiai valgyti, ėsti, šlemšti: Šlúona kaip devynias dienas neėdęs Slnt. Kad šlúoja, tai šlúoja – pliki stalai beliks Pn. Nuo stalo tik šlúoja, tik šlúoja, kas pakliuvo Krs. Šlúoja kaip mėnasį neriję Žl. Ot kad šlúoja – kaip tris dienas nevalgęs Ds. Atavežė visa ko, galėsma šlúotie Adm. Kai davė šlúot Jonas agurkus Dglš. Nešlúok teip net akis išvertęs, ba paspringsi Dgl. Tai jau smarkiai šlúok [serbentus], neik nuo kelmo Dkk. Jaunasis, į ginčus dėl telyčios ir nosies nesikišdamas, šlavė, šlavė kumpį, gėrė, gėrė degtinę A.Gric. Jis, prisėdęs prie šalies, šlavė tai, kas buvo valgyti padėta A1884,403. Šėmmargė žolę šlãva Lkv. Mano šėmis bešluojąs pačius sėklinius dobilus Alk. 8. intr. Slk, Dgl, Sv šnek. smarkiai eiti, bėgti, važiuoti: Kap šlãvėm į raistelį Jz. Jis kad šlúoja, važiuotas nespėji DŽ, NdŽ. Kur šluoji, kur skubiniesi? rš. 9. tr., intr. prk. slinkti, pūsti (apie vėją): Vėjas šlúoja per jūres KII213. Vėjas eit, šlúoja (per) žemę, (per) jūres ir mares KI226. ◊ liežùviais šlúoti apkalbėti: Ką liežùviais šlúoti NdŽ. liežùvis šlúoja apkalba: Davatkos liežùvis visus šluõna Krš. \ šluoti; apšluoti; atšluoti; įšluoti; iššluoti; nušluoti; pašluoti; padšluoti; paršluoti; peršluoti; prašluoti; prišluoti; sušluoti; užšluoti