šlemšti reikšmė
Kas yra šlemšti? šlem̃šti, -čia, -tė DŽ 1. tr. Š, Rtr, BŽ93, NdŽ, KŽ šiukšlinti, teršti, kreikti: Kam tu šlemštì aslą su šlamštais? J. Ana nečystai daržą rauna, tik šlem̃šta KlvrŽ. 2. tr. Skr be tvarkos dėti, jaukti, versti: Kam šlemštì taip drabužius, t. y. negerai sudedi? J. 3. NdŽ, Kb žr. šlamšti 1: Girdėti, šlem̃ščia po daržą naktį, bet nematyti, koks gyvuolis J. Kardai šlemšta, kulkos ūža – daug jaunų pražuvo LTR(Krtn). ║ Šlem̃ščia vėjis į medį – bus nepagada J. Vos buvo praejusi ta audra lietuvių pasvietė[je], tujau kita pradėjo vėl šlemšti nu šiaurės S.Dauk. 4. NdŽ, Dkš, Brt žr. šlamšti 2: Senelis šlem̃ščia šlem̃ščia apie gyvulius DŽ. Žūna, šlem̃šta, darbuojas kiaurai Ggr. Nieko daugiau, tik šlem̃šk i šlem̃šk apie namus Gž. 5. žr. šlamšti 3: Šventą dieną žydelis, per kiemus bešlem̃šdamas, užklupo ūkininką Jrk60. 6. tr. Mrj, Žl šnek. dėvėti, vilkėti, trinti: Turėjo gerų drobužių, šlem̃štė ir nūšlemštė visus Lkv. Kaip tik jai pasiūsi kokį makatą, tuoj iš tos dienos šlem̃ščia Brt. 7. Š, NdŽ, Plt, KlvrŽ, Lkv, Smn, Lp, Rud, Nč žr. šlamšti 4: Ana viską šlem̃ščia, t. y. ėda J. Ganyklose karvės išsisklaidžiusios šlemšta žolę Žem. Nupjauk tas kiaulpienes, daba karvė šlem̃šta kad oi! Ms. Pamečiau karvei prilaužus kopūstų lapų, tai šlemščia juos pilnu snukiu Lš. Tie arkliai šlem̃ščia, tik šlem̃ščia tuos lapus Sk. Klausau gulėdamas šienienoj, kas čia šiugžda, ažna, daboju – kiaulė pelus šlem̃ščia Rod. | Obuolius šlemštì, pamatysi, kap apsirgsi Mrs. Šlem̃šta susėdę kopūstus, ka ausės laksto Krš. 8. Kos243, NdŽ žr. šlamšti 5: Žmonys tik šlem̃šta viską, tik trauka savie! Rdn. | refl. tr. NdŽ: Vaikai šlem̃štas viską sau, tėvai tik duokiat! Rdn. Šlem̃štas piningus už viską, plėša Krš. \ šlemšti; apšlemšti; atšlemšti; iššlemšti; nušlemšti; pašlemšti; prišlemšti; sušlemšti; užšlemšti