pašluoti reikšmė

Kas yra pašluoti? pašlúoti, -ja, pàšlavė 1. tr. Š, DŽ, NdŽ, KŽ šluojant išvalyti: Pašluoju stubą N. Pašlúoti grindis DŽ1. Pušinė tik pečiui pašlúot, pirkios nešluosi Klt. Jy atlikus pašlavė gryčią, pataisė lovas, išmazgojo žlugtą LTR(Kp). Paimk ražą i pašlúok kiemą Kri. Mazgosi šaukštelius nesakydama, pašluosi aslelę apsiverkdama NS606. Kur sėdėjai už stalelio – šluotele pàšlaviau (d.) Lbv. Šatonas randa jus (namus) …, tiektai šluotomis nuog viršaus pašluotus DP120. Kad aš toksai norint nedidis žmogus tavęsp ateit žadėčios, be abejojimo pašluotumbei juos DP230-231. ^ Du bėga, du veja, penktas paspėja ir pašluoja (arklio kojos ir uodega) Š. Mėnuo švieta – nepašluo[ja], saulė užtekėjusi nušlavė (rasa) LTR(Pp). | refl. tr., intr. NdŽ, KŽ: Pasišlúokim, gali svečių užvažiuoti DŽ1. Išsigrėbstėm ir pasìšlavėm kiemą (atšlaimą) Š. I pirkios nepasišlúoja, tingi Dglš. I žmonys apsileidę: ne medelio įsvadina, ne pasišluõna Rdn. Pasišlúokit gi šiek tiek gryčią, dabar kaip kiaulių migis Paį. 2. tr. Rtr, NdŽ šluojant pašalinti, nubraukti, pastumti kur: Dulkes pašluosu nuo jos CII923. Pašlúoju dulkes K. Ana pašlúona šūdą vištų į šalį J. ║ prk. numarinti: Daug dar̃ [senų] smertis pàšlavė Dg. ║ pažerti po apačia: Iššlavė trobą, nūšlavų neišnešė, pàšlavė į palovį i taip paliko Vkš. 3. intr. Ser, NdŽ galėti, pajėgti šluoti. 4. tr. DŽ1 šnek. daug gauti, paimti, uždirbti: Dirba sunkiai, ale ir pinigo pašlúoja Sb. Kano daug vaikų, tai pašlúoja premijos Krn. 5. intr. NdŽ šnek. godžiai, daug pavalgyti: Anas dirba, ale ir gerai pašlúoja Ds. ◊ kaĩp pašlúota visiškai nėra: Kap tik nuo Velykų, tai duonos ir nėr – kàp pašlúota Vlk. Tai yr kai pašluota N. Pas kitus da užsiliko tai višta, tai antis, tai paršiukas, o pas mus – kaip pašluota A.Vien. \ šluoti; apšluoti; atšluoti; įšluoti; iššluoti; nušluoti; pašluoti; padšluoti; paršluoti; peršluoti; prašluoti; prišluoti; sušluoti; užšluoti