numarinti reikšmė
Kas yra numarinti? numarìnti tr. 1. K, Skr, Stk prie mirštančio būnant sulaukti jo mirties: Numarinome žmogelį, numarinę palaidojom Gr. Sūnus motiną ant savo rankų numarìno Žvr. 2. netekti, prarasti (mirus): Numarinau patį, pačią, tėtelį, močiutę B. Juk kiek aš numarináu: tėvas, motina, keturi vaikai i vyras Plik. | refl. tr.: Sakiau, jau nusmarysiu vaiką Mrs. 3. Mž429, R352, Krs, Mrk atimti gyvybę, padaryti mirusį, negyvą: Kap ką iš senesnių [gripas] numarino Gs. Musėlę rankoj numarìnti K. Jie nusprendė nebeleisti jo iš to urvo ir badu numarinti J.Balč. Ans tave numarìns greitai, t. y. atlaikys, bo jojo ranka mari J. [Atvašės] išsurba medžiui sulą, pasilpnina jį ir an galo numarina S.Dauk. Tokie nedorumai piktesniais yra už žoles numarinančias I. Truputį ko neužmušė, ko nenumarino SD10. Jisai yra, kuris numarina ir atgydžia DP357. Jei kas šį vyrą alba jo moterį pakrutins, bus numarintas BB1Moz26,11. Be laiko ir daktarai nenumarina KrvP(Alv). | Nuodėmė … užmuša ir numarina dūšią VoK29. Mirtina nuodėmė, sunki, numarinanti dūšią SD345. | prk.: Numarinti užimtojo krašto ekonominį gyvenimą rš. Rūstūs žmonės ėjo ėjo ir tik keršto ugnį liejo… Man darželį numarino, gėles kardu išnaikino B.Sruog. Nuskandino numarino plieno ledžingėlę (pasagėlę – laimę) TDrVII45. | Gyvąjį cidabrą numarina į taukus (padaro nebejudrų) i[r] tepa galvas Šmk. ^ Geras žodis pasakytas numarintą atgaivina, iškrypusį ant tikro kelio atveda KrvP(Kdn). | refl.: Į senatvę apakęs ir iš sielvarto nusimarinęs badu EncVII981. 4. prk. sunaikinti, užgniaužti, nuslopinti (piktus troškimus, geidimus): Mokykis numarint savo nedorybes A.Baran. Prisakė anam, idant numarintų savyje piktą pageidimą brš. Numarink ir mūspi … dūmas bjaurias MKr6. Jei dvasia darbus kūno numarinsite, liksite gyvi DP553. Seną žmogų su visais jo panorėjimais numarint MP141. 5. numalšinti, nuslopinti: Troškuliui numarinti turėjau pasiėmęs vandens rš. Pilvai išdrimba kaip maišės, o apetitas lieka vis tiek nenumarintas Vaižg. Daug nevalgiau, tik badą numarinaũ Jnšk. Te plutukę, nor alkį numarýsi Al. Niekas neatsiliepė, kol numarino pirmą alkį rš. Džiūgausim greitai tėviškės soduos, sielvartą juodą jau numarinę S.Nėr. ^ Daina visas bėdas numarina, daina ūpą atgaivina KrvP(Srj). 6. smarkiai apimti, įveikti (apie miegą): Vos prisėdo Ilgis, kaip saldus miegas jį numarino V.Krėv. 7. išalkinti, nudvasinti: Gailu, numarins tave badu tie šykštukliai Žem. ^ Gaivina kap duona badu numarintą KrvP(Drsk). 8. palikti be eigos, nutraukti (bylą): Numarìno bylą, tep ir liko Gs. ◊ juokaĩs numarìnti labai įjuokinti: Ko gera, jūs kada nors mus juokais numarinsite rš. kir̃mėlę (kir̃miną) numarìnti šiek tiek užvalgyti, užgerti, nuraminti alkį, troškulį: O, jau numarinaũ kir̃mėlę Grž. Prašom, lenk, ponaiti, lenk kirminui numarinti Žem. \ marinti; apmarinti; išmarinti; numarinti; pamarinti; primarinti; sumarinti; užmarinti