iššluoti reikšmė
Kas yra iššluoti? iššlúoti, -ja, ìššlavė K, Š, Rtr, NdŽ, KŽ; SD415, R44, MŽ59, Sut, N, M, LL291,308, L 1. tr. H158, Ch1Luk11,25 šluojant išvalyti: Kambarį iššlúoti DŽ. Iššluonì – tujau kitoniška troba Krš. Trobą da iššlúoju i medžių įsinešu Varn. Ìššlavė atšlaimą lyg piršlių laukdama Jz. Grynickai ìššlav[ė] tarpupėdį LzŽ. Pečių pakūrinam, iššlúojam [padą], grūdų pripilam – išdžiūsta Dg. Reikia iššlúot pirkią ir išnešt mėšlas LKKXIII22(Grv). Dar neìššlaviau pusės dvarelio, žiūrau, atjoja mano bernelis DrskD96. Ta ilga sermėga, leliumai, aslelei iššluoti bus gerai LTR(Šn). Gryčią iššlavus nereikia šiukšles bert per slenkstį, bo visą bagotystę išbersi LTR(Krkn). | prk.: [Pavasarį] tegu sninga – iššlúo[ja] dangų Krtn. Būt iššlãvę (sudeginę) visą miestelį, jei negesinę Ms. Per naktį iššluoja (išžvejoja) upę rš. ^ Nemokėdamas i aslos neiššluosi LTR(Vdk). Savuosius namelius iššluok, o ne svetimus DP415. | refl. tr., intr. K, Rtr, KŽ: Jis ėmęs išsišlavė savo urvą, išsibarstė žolynais ir laukė svečių ateinant J.Jabl. Nė trobos neturėjau čėso išsišlúoti Lkv. Ana pati kožną dieną išsìšlava Lkv. Imtumei išsišlúot ar kokį kitą darbą Skr. Sirata išsìšlavė, pataisė lovas BM183(Jnšk). Kiti [ūkininkai] išsišlúoja klojimo tą aslą ir vėto PnmŽ. 2. tr. NdŽ šluojant pašalinti: Iššlúok šiukšles laukan DŽ1. Ìššlavei adatą, veizdėk sąšlavose J. Darbo – sviete mano: išsemk, iššlúok tiek sniego! Mžš. Žarijas iš pečio iššlúoji duobėn Kpč. Oi tu seni, tu seneli, neik į rūtų daržą, tavo pėdus vaikštinėtus šluotele iššluosiu LTR(Lp). | prk.: Ìššlavė juos tas diedas šimto metų iš pirkios kap šluota Vlk. Nešluok vakare pirkios, iššlúosi šeimyną Klt. Išsyk viskas nutilo. Rodos, darbininkus kas iššlavė V.Kudir. Sapnė[je] šlaviaus, a ką iššlúosu (ar kas mirs)?! Krš. Emė pūsti jaukūs vėjai, kurie iššlavė iš tėvynės vergiją su jos nejaukiais palydovais Pt. Bei noriu atpuolusius ir kurie priš mane nusidest tarp jūsų iššluoti BBEz20,38. ^ Šluoju šluoju – neiššluoju, nešu nešu – neišnešu (saulės spinduliai) LTR. | refl.: Pražuvo adata: gal bus su šiukšlėmis išsišlãvus Š. Šluonys sapnė[je], išsišlúosias kas (priet.) Krš. | prk.: Šlúote išsìšlaviau (išleidau), nieko [pinigų] nebturu Krš. 3. tr. šnek. viską paimti, išnešti, išvežti, išgrobti: [Našlės tvartelį] vokiečiai buvo iššlavę rš. Po šitam vaiskui ìššlavė gražiausiai – rugių saujos neliko Antr. Kai pradėjo gert, tai ką nematant ir ìššlavė visa Ds. Leidau seselę už vyro, tai kad ìššlavė, ką tik pagavo – mane pliką paliko Sml. Aš nenorėčia, kad marčios laukiant reiktų viską iššlúot (išvežti) Gs. Jų visas drapanas išnešė, švariai visą šėpą ìššlavė Krs. Ìššlavė viską taip, kad nė druskos neturėjau už ką nusipirkti Krš. Tik anys nuskėlė (nusikėlė), ir toj nakty ìššlavė (išsivarė) visą bandą Trgn. | refl. tr.: Išsivarė visus gyvolius, išsìšlavė grūdus Grd. 4. tr. Kair šnek. godžiai išvalgyti: Valgė, ìššlavė dvi torielki Rdn. Vaikis, iššlavęs košės pusbliūdį, atsileido diržą ir paprašė atnešti da Vkš. 5. intr. šnek. skubiai išeiti: Užsigavusi Uršulė iššlavė pro duris rš. Ragana ir ìššlavė iš pirkios (ps.) Arm. ◊ kaĩp (lýg) [šluotè] iššlúotas (iššlúota) visiškai tuščias, dykas (tuščia, dyka): Gatvės buvo tuščios kaip iššluotos J.Bil. Vasarą klėtys kaĩp iššlúotos Mrj. Miškas daba yr kaĩp iššlúotas – nė uogelės, nė grybelės nerasi Vkš. Daržinės kaip iššluotos Žem. Mano tuščia galva – kaĩ iššlúota Jrb. O visos namų kertės kaip šluota iššluotos Pt. Imsi pačią tu silkuotą, rasi skrynę kaip iššluotą KlpD76. Dangus – lyg iššluotas, be debesėlio, be miglos rš. Tuščios visos krautuvės [per karą], kaĩp iššluotà visur Sd. Po karo viskas kàp iššlúota Mrj. Tuščia kàp iššlúota Dkš. Iš kiemų visi jauni išvažiavę – kap iššluota LTR(Grv). Tuščià kaĩ iššlúota visur Grdm. kaĩp šlúota ìššlavė nieko neliko: Pinigus iš kišenės kaip šluota iššlavė A.Gric. Kàp šlúota viską iš Druskinykų ìššlavė (visi išvažinėjo) Drsk. \ šluoti; apšluoti; atšluoti; įšluoti; iššluoti; nušluoti; pašluoti; padšluoti; paršluoti; peršluoti; prašluoti; prišluoti; sušluoti; užšluoti