šliaukti reikšmė

Kas yra šliaukti? šliaũkti, -ia, -ė NdŽ 1. tr. LVIII919 paviršium šluoti, braukti, klastyti: A sunku mazgotę paimt, ka su ranka šliaukì trupinius? Sk. 2. tr., intr. Vkš daug, godžiai gerti: Alų šliaũkti DŽ. Mes su juo šliaũkiam i šliaũkiam visą dieną Sk. 3. intr. DŽ, Jnš, Žg smarkiai mušti, tvoti: Kad šliaũksiu par dantis, tai žinosi! Krp. Tamulis nusikvatojo ir buvo bešliaukiąs botagu arkliui J.Avyž. Paimk šniūrą, šliauk par rūrą – kitaip doros nebebus Sln. 4. intr. DŽ smarkiai lyti, žliaugti, pliaupti: Šliaũkia ir šliaũkia lietus Adm. Lietus šliaũkia kaip papykęs Sk. 5. intr. Ser, KŽ čepsėti, čiaukšnoti. \ šliaukti; apšliaukti; nušliaukti; pašliaukti; prišliaukti; sušliaukti; užšliaukti