šliaužyti reikšmė

Kas yra šliaužyti? šliaužýti, šliaũžo, šliaũžė Š, Rtr, DŽ1; M, Ser žr. šliaužioti: 1. NdŽ, KŽ Gyvatė šliaũžo Ėr. Išlipęs į krantą ruonis nevaikščioja, bet pilvu šliaužo rš. 2. Vaikas šliaũžo J. Ar jau vaikščioja vaikas? – Ne, dar tebešliaũžo Ln. Toks ubagas šliaužýdavo be kojų, ale stipras velnias Pn. 3. intr. KŽ čiuožinėti, čiaužyti: Šliaužýk, šliaužýk, kol batus nuplėši Lnkv. Bešliaužýdami ažmatėm ateinant da du studentu BM45-46(An). Mes, nežiūrėdami, kad [ežero] vidurys da buvo neažušalęs, spakainiai šliaũžėm po pakraščius BM45(An). 4. Š žr. šliaužioti 4. 5. žr. šliaužioti 5: Šliaužýte šliaužiaũ – kojom viškum nepaejau Všn. Ve, kai pantaplys viena [mergina] šliaũžo Bb. Antys šliaũžo Š. \ šliaužyti; apšliaužyti; iššliaužyti; nušliaužyti; pašliaužyti; peršliaužyti; sušliaužyti