šliaužioti reikšmė
Kas yra šliaužioti? šliáužioti, -ioja, -iojo Š, Rtr, KŽ iter. šliaužti: 1. NdŽ, DŽ1 Pačios pikčiausios gyvatės šliaužioja po Minčiagirę sp. Rupūžė kurkia, šliáužioja – lietaus bus Upn. ^ Juodas juodas karosėlis ant visokio ledo šliaužioja (lygintuvas) LTR. 2. NdŽ, Dg Vaikas šliáužioja po žemę purvinas, išsitepęs Klt. Vienas [vaikas] tik šliáužiot pradėjo, vėl lingė palubėj Švnč. Kai užeina strėnos, tai aš šliáužioju Jz. Po palažkes šliáuži[oj]au, po pasuoles Strn. Ir šiandien po ežias šliáužioju – nėr agurkų, ir gana Pv. 3. intr. čiaužinėti, čiužinėti (atsisėdus): Vaikai šliáužio[ja] ant žemės subinvažais J. 4. Š žr. šliaužinėti 6. 5. NdŽ, DŽ1, Krkš, Adm iter. šliaužti 4: Šliáužiojo šliáužiojo guminiais čebatais po šlapumą, po rasą, i pradė[jo] sukt kojas Klt. Tas senis su lazda kap tik šliáužioja Pv. An kūjokų (ramentų), da ta koja biškį priminu, tai tep i šliáužioju KzR. Tik šliáužioja jy gatve – nieko nemoka Drsk. | Čia šliáužiojo šitos smarvės (apie žiurkes) Skp. Varnos po kelius šliáužioja, tai, sako, atomėtis būna, kap šliáužioja Pv. Smarvė kai duos, kai duos – žiūriu, kad bitės šliáužioja (apsinuodijusios ropinėja) Mlt. Sviesto kamuolys stovi in stalo, musės šliáužioja Klt. Ar ilgai kaip kirmis raitysiuos po kojų ir šliaužiosiu dulkėse žemės šaltos? V.Myk-Put. Šliáužiojom šliáužiojom po baltą svietą Dgč. 6. iter. šliaužti 8: Laivą supo, stiklinė bemat ėmė šliaužioti po padėklą rš. 7. iter. šliaužti 9: Šliaužiojantysis fikusas rš. 8. DŽ, NdŽ iter. šliaužti 13: Žąsys šliáužio[ja] pievas J. 9. intr. NdŽ prk. pataikauti, keliaklupsčiauti: Kiti šliaužioja ir vergauja rš. Kojų niekam nebučiuoja, purvan įminamas nesiduoda, nešliaužioja kaip šuo muštas – štai kokį sūnų turi! J.Balt. ◊ kẽliais šliáužioti pataikauti: Aukštos kilmės! O keliais šliaužioji! Batus laižyti sieki J.Gruš. \ šliaužioti; apšliaužioti; iššliaužioti; nušliaužioti; pašliaužioti; paršliaužioti; peršliaužioti; prašliaužioti; prišliaužioti; sušliaužioti