šliurinėti reikšmė

Kas yra šliurinėti? šliurinė́ti, -ė́ja, -ė́jo intr. 1. NdŽ, KŽ vaikščioti su šliurėmis: Šliuri šliuri šliurinė́[ja], t. y. vaikščio[ja] su šliurėmis J. Šliurių nevešiu namo, su jom ir čia gerai šliurinė́t Rm. 2. L, DŽ, NdŽ, KŽ iter. dem. šliurinti 1: Šliuri šliuri visas dienas ir šliurinė́ju po numus Šts. Senolis nestova numie, šliurinė́[ja] ir šliurinė́[ja] pakiemiais Vkš. ║ ropinėti (apie kūdikį): Šliurinė́jo jau Danutė, kai pas jų mažiukas atsirado Ar. 3. Rtr, Ktv valkiotis, slampinėti, bastytis: Ką tu te šliurinė́ji po patvorius, geriau eitum darbo dirbt! Všk. Šliurinė́[ja] visa nudriskusi, mat nė drabužio doro ana netura Vvr. Tu tik šliurinėt moki, bet ne dirbt Rs. \ šliurinėti; nusišliurinėti; pašliurinėti; prisišliurinėti