smėliai reikšmė

Kas yra smėliai? smėliaĩ sm. pl. (4) Upn, Lb 1. Jz smėlėta žemė, smėlynė: Kupstuotieji smėliai GTŽ. Kaubrėtieji smėliai GTŽ. Čia geresnė žemė, o te smėliaĩ, pušynėliai Ds. Par mum nėra smėlių̃ Imb. Pakraščiais [ežero] smėliaĩ dideli Ob. Smėliuõs tai daug akmenų Švnč. Da kur smėliaĩ buvo, tai bulbos geresnės Trgn. Par mum smėliaĩ, tai miežiai išgeltonavę Sug. Žemė smėliaĩ Nmč. Smėliùs lubinais sėja, paskui bais auga rugiai Ktk. Smėliùkai čia toki, niekas neauga Ml. Prie smėlẽliais lietaus nebus par daug Pb. 2. žr. smėlis 1: Ir supylė ten aukštą kapą geltonų smėlių, kad iš tolo visi regėtų V.Krėv.