šmikis reikšmė

Kas yra šmikis? 1 ךmìkis (vok. Schmicke) sm. (2) Rtr, Gs 1. MŽ, N(Rg), K, L, NdŽ, FrnW, KŽ, Raud, Plik botago virvutė ar jos galas (ppr. sumazgytas): Šmìkį prie botago privyti KI58. Kaip lino šmikis patrūkst CI666. Kirtau kumelei, ir nutrūko šmìkis Erž. Vijo voteguo šmìkį Kl. Piemuo prisivijo votaguo šmìkį NmŽ. 2. pleišto pavidalo kaištis: Užkišo su šmikiù Vkš. Šmìkis – kur vytuvus tūr, ką į skylę krėslo įdeda, t. y. įkišalas J. 3. Lk nusmailintas pagaliukas virvės kilpai praplėsti. 4. DūnŽ, Škn, Rs, Tv penis">penis: Jaučio šmikis Tv. ◊ zuĩkiai šveĩčia šmikiùs (kur) apie prastą pievą: Mūso pievose zuikiai šmikius šveita Lk.
2 šmìkis sm. (2) žr. šmigis 1: Žemės buvo išdalytos int šniūrus, šmikius V.Piet.
3 ךmìkis, -ė (plg. 1 šmikis) smob. (2), šmikỹs, -ė̃ (4) Ls 1. Š, FrnW, NdŽ, Ukm, Vb, Ut, Trš, Jrb, Rs nedoras ar nerimtas žmogus, apgavikas, vėjavaikis, nevykėlis, nenaudėlis: Lik šmìkis, t. y. palaistuvas, velkasi J. Tai šmìkis: žadėjo ateit ir neatėjo Slv. Kol tas šmìkis lo[ja] niekus! Vvr. Šmìkis, o ne vyras Jnš. Atpirk, šmikỹ, naują sajoną JD871. 2. Kurs landus, įlenda į besiedą arba kur nereikia, tas šmìkis J.