šova reikšmė

Kas yra šova? šovà sf. (4) Š, DŽ, LVIII809, NdŽ 1. Gmž, KŽ, OG4, LKAI194, Jnšk, PnmR, Sv, Ad, Ds, Slk, Sld, Al, Čk, Antr, Lk, Rs, Gr, Kv išpuvusi medyje vieta, drevė, išduoba, uoksas: Anas paėmė šitą vaiką, šovõn ir inkišė Trgn. Obelės šovõj yr paukščiuko gūžtelė Slm. Špokai šovõj vaikus peri Psn. Į eglės šõvą įlindo voverė End. Šovõj radau daug medaus Kp. Parskyrą tarp dienos ir nakties [girioje] tiktai tenumanė nu bičių gaudesio, šovose siuvančių ar po medžių žiedus ūžančių S.Dauk. Gluosnio šovõj įsiveisė širšės Ūd. Tai ben šovà – žmogus pareit[ų] Ktk. Įsistok viena koja į tą šovą, o rankom siek už šakų ir įlipsi VšR. ^ Kas genio vaikus žinotų, kad anys patys šovõj neklyksėtų Ign. Pilna šova saldžių blynų (avilys ir medus) LTR(Ldvn,Srd). 2. Kos55, K.Būg, KŽ, KlbII13(Lkm), Tvr, Dglš, Vdš, An, Užp, Plt, Als įsprogusi, ištrupėjusi vieta, plyšys, spraga, duobutė, skylutė (ppr. medyje), žiemospirgis, sprogymė: Būt geras medis, kad ne ta šovà Kp. Dirbčia stalą, kad būt ąžuolas be šovõs Sdk. Prastas medžias – su šovõm Ds. Kad šovà y[ra], lanku žilvitis netinka Mžš. Šitoj lentoj – ben dvi šovẽlės Slm. Ka davė dalgį į kūlį, dideliausia šovà išlėkė Kl. ║ NdŽ, KŽ [i]išplėšta ar nuo žaizdos likusi duobutė, žymė (kūne):

Ką reiškia žodis šovaskylė? Visi terminai iš raidės Š.

Draugai