spulėti reikšmė

Kas yra spulėti? spulė́ti, spùli (spùla, -ė́ja), -ė́jo intr., tr. 1. R, OsG73, MŽ, N, KII193, L, Rtr, Š, KŽ, Kpr, Km, Ob, Antš, Pl labai taupiai vartoti, stengtis neišeikvoti, neišleisti, šykštėti: Taip spùli, kad nė kapeikos neišleidžia DŽ. Spulė́ti duoną K. Spulėk, taupyk kiekvieną skatiką Vaižg. Tu tai jau par daug spulė́ji – nei pavalgai, nei apsivelki kaip žmogus Č. Kad nebūčiau spulė́jęs, tai nieko neturėčiau Pnd. Baisu, kaip jie šeimynai valgyt duodavo – spulė́davo Skp. Spulė̃s spulė̃s ir senatvės nesulauks Sb. Velnią iš jo gausi: spùla ant kiekvieno skatiko Kp. Jei kokia dvidešimt rublių, ma[n] nespulė̃s Snt. Miestas murma prieš tą, kurs spuli duonos SkvEkli31,29. | refl. K. 2. Skr, Bsg kaupti santaupas: Mielai noru, kad visi nuo jo pasimokintų spulėti LC1887,6. \ spulėti; apspulėti; išspulėti; nusispulėti; paspulėti; suspulėti; užspulėti