srauja reikšmė

Kas yra srauja? sraujà sf. (4) Š, DŽ, NdŽ 1. LVIII1081, L, BŽ561, KŽ(Ds), Rs žr. srovė 1: Jau nebereikia irklų: srauja sugriebė valtį ir neša rš. Didmarėse vanduo netelkšo …, bet plačiomis … sraujomis traukia TS1897,11. Lietuviai gula į Sambiją tarsi kaip srauja, kuri pagavusi vis bogena su savi S.Dauk. [Pabėgėliai] plaukia, vilnija šitaip iš vakarų į rytus lyg didelė upės srauja Pt. ║ Srauja kraujo ant lankos pražydo Vaižg. Par … veidą plaukia prakaito sraujos TS1897,2. Teka ašarų sraujos rš. | Paleido iš burnos dūmų baltą sraują TS1904,1. 2. Sr žr. srovė 3: Veltui mojuotumei pakeldamas vėjo sraują: srauja tik labiau svilins veidą Vaižg.