sriūbčioti reikšmė

Kas yra sriūbčioti? sriū́bčioti, -ioja, -iojo DŽ, NdŽ, Ds, Jnš, sriūbčióti, -iója, -iójo DŽ1 1. tr. Rtr, DŽ, OGLII355, Alk iš lėto sriūbsniais gerti, srėbti: Ačiū tau, širdele, ačiū, mano mažytėle, už tavo rūpesčius, – kalbėjo ligonė, paėmus stiklinę ir sriūbčiodama žolinės LzP. Tėvas garsiai sriūbčiojo arbatą A.Vien. Po mažai sriū́bčiokit, i nebus karšta Erž. Ko sriū́bčioji kaip boba – gerk iš karto! Rk. Ko čia teip smagiai sriū́bčioji? Užp. Jei tu srebi – srėbk: ko sriū́bčioji kaip nenorėdamas! Plt. Po biskį sriū́bčioja, turbūt nenori gerti Mrj. Tokios kartybės iš karto neišgersi, po biškelį reik sriū́bčioti Vkš. Ką čia dabar sriū́bčioji kaip veršis kiaurdantis – gerk žmoniškai! Šmk. 2. intr. NdŽ šnek. šniurkščioti verkiant, gaikščioti: Ji pradėjo, sriūbčiodama nuo verksmo, pasakoti rš. \ sriūbčioti; išsriūbčioti; pasriūbčioti