staklė reikšmė

Kas yra staklė? stãklė sf. (2) 1. Lex103 žr. staklės 1: Kad ji man audė man marškinėlius be skietų, be staklės, be šautuvėlio KlvD19. Sėsiuos staklelėn, ausiu drobelę – ne tiek audimo, kiek dūsavimo (d.) Tvr. 2. audžiamųjų staklių sonas">šonas, šlaunis: Viena stãklė nestovi, reikia sukalt Pls. Stovai turi dvi staklès Grv. 3. R245, MŽ, N, K, KII31, LVIII1040, NdŽ vežimo dalis, prilaikanti vežėčias bei tekinį. 4. KŽ vertikalus ramstis, pėdžia: Jis budavo[ja] daržinę ant stãklių, t. y. pėdžių J. Pastatė daržinę ant stãklių Up. 5. įžulnus ramstis: Su staklè paremk stiebą, rašytinį žardo J.