storėti reikšmė
Kas yra storėti? storė́ti, -ė́ja, -ė́jo intr. Š, NdŽ, DŽ, KŽ; Ser 1. eiti storyn, darytis storesniam (apie kokį nors sluoksnį): Medžio žievė kasmet storėja rš. Kupolais kyla raiste kiminai, jų kilimai nuolat storėja ir platėja sp. Aure debesėliai storė́ja, bus lietaus Rm. 2. L, LL43, Rtr, Ser, DŽ darytis didesnio skersmens, didesnės apimties: Ranka tino, storė́jo DŽ1. 3. Jdr darytis apkūniam, stambiam: Tas storė́[ja], kas drūktą pilvą įgauna J. Agniotė pradėjo storėti (tapo nėščia) J.Balt. 4. NdŽ žemėti, duslėti, šiurkštėti (apie balsą, garsą). \ storėti; įstorėti; išstorėti; pastorėti; sustorėti