šunė reikšmė

Kas yra šunė? šunė̃ sm. (4) LD261, Pin, Brž, Vb, Alz, Šd žr. šuo: 1. Šunė̃ buvo nepririštas ir įkando blauzdon Krs. Kaimyno šunė̃ piktas, saugokis, kad neįkąstų Sml. Ne šunė̃, o teliukas (labai ramus) Pin. | Priaugo žolės, visokių šunė̃s gvaizdikų Mžš. ^ Bjaurus kaip šunė̃, nei žodžio negali jam pasakyt Antš. Jei žmonės kokias kalbas kalba, tai šunė̃ ant mėnesienos loja Skrb. Šunė̃ liežiuviu išsiliežia, žmogus – kantrybe Mžš. 2. Kad jis gi šunė̃: kaipmat mūrą sau išliejo [piktnaudžiaudamas padėtimi] Mžš. ◊ nusìnešė šunė̃ ant uodegõs dingo, žuvo, niekais išėjo: Dirbo dirbo, lėkė lėkė, o va – nusìnešė visa ką šunė̃ ant uodegõs Mžš.