surioglinti reikšmė

Kas yra surioglinti? suriõglinti menk. 1. intr. nerangiai sueiti, susigrūsti: Galvijai į daržą surioglino B.Sruog. | refl.: To[je] virtuvė[je] susiriõglinę visi Mžš. Ką pamanys jis apie mus, čia šitaip susirioglinusius? rš. 2. tr. DŽ1 be tvarkos sudėti, sukrauti, sugabenti: Koks čia tavo sudėjimas: vieną ant kito suriõglinai Vl. Petras malkas jau suriõglino Žvr. Surioglino visus medžius pas save Btr. Suriõglino tik, iš kelių pagalių padarė didžiausią krūvą Klm. \ rioglinti; antrioglinti; atrioglinti; įrioglinti; išrioglinti; nurioglinti; parioglinti; parrioglinti; persirioglinti; pririoglinti; surioglinti; užrioglinti