įrioglinti reikšmė

Kas yra įrioglinti? įriõglinti menk. 1. intr. Š, DŽ1 nerangiai įeiti, įsigrūsti: Kur eini – dar į prūdą įriõglysi! Snt. Į vidų įrioglino žmogus rš. | refl. DŽ1, Ūd: Kur tu čia insirioglinai in uogas! Mrj. Jis jau toks: įsirioglino su kepure, su purvinais batais Srv. A, tu čion įsirioglinai obuolių vogti? – tarė kalvis MPas. Eisiu uždėt kartį, kad kas neįsiriõglytų Šd. Ko tu čia taip įsiriõglinai – dar vaikus išgąsdinsi! Bd. Na, ko čia įsiriõglinai į užstalę! Vl. Įsirioglino kaip meška į krūmus! Reikia mums čia tavęs! V.Krėv. 2. refl. nerangiai įlipti, įsikerėplinti: Ir įsiriõglino su visais batais į lovą Trk. Įsiriõglinau į ratus ir išvažiavau Slnt. Jis pirmas į šlajas įsiriõglino Grdž. Krizas įsirioglina į galą vežimo P.Cvir. Kai ansirioglino vilkas važeliukan, tai važelis sulūžo šipuliuosan Plš. | Didysis etmonas kaip vilkas laukia, kad tik greičiau karalius Jonas mirtų. Tuomet jis pats į sostą įsirioglins (užims sostą) B.Sruog. 3. tr. Š, DŽ1 įnešti, įkelti, įdėti ką griozdišką: Kam tu čia tą kubilą įriõglinai į vidų? Vl. Inriõglinau kampą duonos tarbon Dsm. Tu įrioglindavai aukštan medin senas akėčias rš. \ rioglinti; antrioglinti; atrioglinti; įrioglinti; išrioglinti; nurioglinti; parioglinti; parrioglinti; persirioglinti; pririoglinti; surioglinti; užrioglinti