sūrumas reikšmė
Kas yra sūrumas? sūrùmas sm. (2) K, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ; SD342, MŽ, N, M, L → sūrus: 1. Stipriai kvepėjo šienu ir prakaito sūrumu J.Avyž. Kad druska paterioja sūrumą savo, kuo ją apsūdysi? ChlMt5,13. 2. Pc Sūrùmo yra be galo nutikusi Slnt. Padabok, ar sūrùmo gana agurkam Klt. Perniai labai papuolė kopūstai: i rūgštumo, i sūrùmo Mžš. Žirnis prijema sūrumą (sūrūs žirniai skanūs) Šts. Tujau įpils alyvo, cibulę įpjaustys, biškilelį tos silksultės įpils dėl sūrùmo Plt. Vieną dešrą prapjovėm, žiūrėjom išsirūkymo ir sūrùmo Krs. Tep sūrùmo geri [lašiniai], ne tep sūrūs Mrj. Tai sūrumė̃lis barščių! Skr. 3. gerai pasūdytas, sūrus maistas: Kiba sūrùmo valgei, ka gert nori? Jrb. Visokių saldumų ir sūrùmų buvo Skr. Arklys irgi mėgsta sūrùmą Ob. ^ Sūrùmas rūgštumas – širdies tvirtumas Škn. Sūrumas rūgštumas širdį švieta Šts. Sūrumẽlis rūgštumelis – širdies suėmimelis Als. 4. NdŽ → sūrus 6.