suspyrimas reikšmė

Kas yra suspyrimas? suspyrìmas sm. (2), suspýrimas (1) KI81 1. atatranka: Šautuvas be suspýrimo geras, nespira į petį šavėjuo Tl. 2. KI81 → suspirti 2. 3. refl. → suspirti 4 (refl.): Po stogelių susispyrimu kabo ilga lenta su kažkokiu keistu užrašu rš. 4. refl. → suspirti 9 (refl.): Pas mus didžiausias vandenio susispyrimas Pn. 5. refl. Sut, Ser → suspirti 18 (refl.): Išėjo nuog jo žydai, turėdami tarp savęs didį susispyrimą GNApD28,29. 6. refl. NdŽ, Ut, Vžns → suspirti 20 (refl.): Čia buvo didelis susispýrimas par aną karą DūnŽ. Didis susispyrimas stojos, visus ten laukus kareiviais nuklojo LTR(Brž). \ spyrimas; atspyrimas; įspyrimas; išspyrimas; nuspyrimas; paspyrimas; perspyrimas; prispyrimas; suspyrimas; užspyrimas