spyrimas reikšmė

Kas yra spyrimas? spyrìmas sm. (2) DŽ, spýrimas (1) K, spyrìmasis (1), spýrimos ind. 1. K, KI84, LL64, Rtr, NdŽ → spirti 1: Už spýrimą pliaukšt par snukį! DūnŽ. Jis galėjo vienu kojos spyrimu nusviesti batus rš. 2. → spirti 7: Tvora galėjo išlaikyti visokį ledų spyrimą ir susigrūdimą J.Jabl. 3. NdŽ → spirti 15: Kaip ir perkūno spyrìmas – negaliama ažgesyt Ob. Vitėnas esąs per perkūno spyrimą užmuštas prš. 4. NdŽ → spirti 17. 5. NdŽ, Pt → spirti 20: O tas spýrimas gerti – bijai ir į balių kur eiti Rdn. Spyrimas padaryti nusikaltimą TTŽ. Spyrimas, staigu varymas I. 6. refl. Rtr, NdŽ → spirti 24 (refl.): Spýrimos nū darbų nežmoniškas DūnŽ. Įsakymas be jokio spyrimosi buvo tuojau įvykdytas rš. Pryš spyrimos, stengimos I. ◊ spyrìmo dúoti barti, koneveikti: Spýrimo dúoda, ka prastai kulią [baudžiauninkai] Grd. \ spyrimas; atspyrimas; įspyrimas; išspyrimas; nuspyrimas; paspyrimas; perspyrimas; prispyrimas; suspyrimas; užspyrimas